Lėtinio periodontito gydymu siekiama pašalinti uždegimą ir sustabdyti ligos progresavimą. Kiekvienas gydymas yra individualus – jo apimtis ir trukmė priklauso nuo ligos stadijos, pažeistų dantų skaičiaus ir paciento bendros sveikatos būklės – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau natūralių dantų pavyksta išsaugoti ir tuo geresni ilgalaikiai rezultatai.
Kraujuojančios, patinusios ar atsitraukusios dantenos dažnai būna pirmi lėtinio periodontito požymiai. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sustabdyti ligą ir išsaugoti kuo daugiau dantų.
Atvykite konsultacijaiLėtinis periodontitas (dar žinomas kaip parodontozė) – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios metu, dėl bakterinių apnašų kaupimosi aplink dantis, palaipsniui pažeidžiami juos supantys audiniai: dantenos, periodonto raiščiai ir alveolinis kaulas. Tai viena dažniausių dantų netekimo priežasčių.
Ligą sukelia minkštosios apnašos, kurios kaupiasi ant dantų paviršių. Nepakankamai gerai valant dantis, apnašos greitai kietėja ir virsta dantų akmenimis. Vystosi didesnis uždegimas dantenose, jos ima kraujuoti, ilgainiui pažeidžiamas periodonto raištis, ima tirpti kaulas, ko pasekoje formuojasi dantenų kišenės ir dantys darosi paslankūs.
Didžiausias pavojus – periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai. Daugelis pacientų problemą pastebi tik tada, kai atsiranda dantų paslankumas. Tačiau anksti diagnozuota liga yra sėkmingai valdoma ir sustabdoma.
Dvi ligos stadijos, kurių eiga ir prognozė skiriasi:
Kreipkitės į periodontologą, jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių:
Svarbu: jei pastebėjote bent vieną simptomą, nelaukite – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo daugiau dantų pavyks išsaugoti.
Jei pastebėjote kraujuojančias ar patinusias dantenas – tai Jūsų organizmo signalas veikti. Gydytoja periodontologė Svetlana Jurginaitienė atliks išsamią diagnostiką ir sudarys individualų periodontologinio gydymo planą.
Užsiregistruokite konsultacijaiKiekvienas periodontologinio gydymo planas yra individualus – jis priklauso nuo ligos stadijos, pažeistų dantų skaičiaus ir Jūsų bendros sveikatos būklės.
Pirmojo vizito metu gydytoja periodontologė atlieka išsamų burnos ertmės tyrimą. Specialiu zondu matuojamas kišenių gylis aplink kiekvieną dantį, vertinamas dantenų kraujavimas, dantų paslankumas. Duomenys fiksuojami periodontologiniame žemėlapyje. Atliekamos rentgenogramos, kurios parodo kaulinio audinio būklę. Konsultacijos pabaigoje gaunate aiškų individualų gydymo planą.
Tai pirmasis aktyvaus gydymo etapas. Pašalinami dantų akmenys, minkštosios apnašos ir pigmentinis apnašas. Naudojami ultragarsiniai instrumentai ir „Air-Flow” technologija. Taip pat parenkamos individualios burnos higienos priemonės ir išmokoma tinkamos valymo technikos. Gera kasdienė higiena – 50 % gydymo sėkmės.
Pagrindinis nechirurginio gydymo etapas. Gydytoja kruopščiai valo dantų šaknis po dantenomis – pašalina bakterines apnašas ir dantų akmenis iš patologinių kišenių. Procedūra atliekama su vietine nejautra, todėl neskausminga. Paprastai reikia kelių vizitų, kas 1–2 savaites.
Praėjus 6–8 savaitėms po giluminio valymo, gydytoja pakartotinai išmatuoja kišenių gylį ir dantenų būklę. Dažnu atveju kišenės smarkiai sumažėja arba visiškai išnyksta, kraujavimas sustoja. Jei kišenės išlieka gilesnės nei 5 mm, rekomenduojamas chirurginis gydymas.
Taikomas tada, kai gilios kišenės neleidžia efektyviai išvalyti šaknų paviršiaus nechirurginiu būdu. Dažniausiai atliekama lopo operacija; esant galimybei naudojamos regeneracinės medžiagos ir membranos. Šiuolaikinė lopo operacija yra minimaliai invazyvi – pacientai dažniausiai grįžta prie įprastinės veiklos jau kitą dieną.
Tai pats svarbiausias ilgalaikis žingsnis. Periodontitas yra lėtinė liga – jis nekontroliuojamas, bet valdomas. Būtini reguliarūs profilaktiniai vizitai kas 3–6 mėnesius. Reguliari priežiūra – Jūsų investicija į dantų ilgaamžiškumą.
Konsultacijos metu gydytoja atsakys į Jūsų klausimus, aptars galimybes ir pateiks preliminarią kainą.
Užsiregistruokite konsultacijaiDažniausi požymiai – kraujuojančios, paraudusios ar paburkusios dantenos bei nemalonus burnos kvapas. Ligai progresuojant gali atsirasti dantenų atsitraukimas, dantų paslankumas ir pakitęs sąkandis – tai signalai, kad reikalinga specialisto konsultacija.
Taip – konsultacijos metu įvertiname dantenų būklę specialiu zondu ir patikrinu, ar nėra uždegimo bei kaulinio audinio nykimo. Prireikus atliekami rentgeno tyrimai, kurie padeda tiksliai patvirtinti diagnozę.
Esant periodontitui dažniausiai rekomenduojami antibakteriniai skalavimo skysčiai, pavyzdžiui, su chlorheksidinu – jie padeda mažinti apnašas ir dantenų uždegimą. Konsultacijos metu parinksime Jums tinkamiausias priemones ir paaiškinsime, kaip jas saugiai naudoti namuose.
Pats periodontitas nėra užkrečiama liga, tačiau jį sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos per seiles. Todėl, jei artimas žmogus serga dantenų liga, rekomenduojama nesidalinti dantų šepetėliais, indais ar stalo įrankiais.
Taip, periodontitas yra gydomas – pirmiausia pašaliname bakterijas iš dantenų kišenių atlikdami giluminį valymą. Jei reikia, taikomas ir chirurginis gydymas, padedantis atkurti pažeistus audinius bei stabilizuoti situaciją.
Ankstyvoje stadijoje, kai yra tik gingivitas (dantenų uždegimas), procesą galima visiškai sustabdyti ir atkurti sveikatą. Pažengusio periodontito atveju ligos visiškai „atsukti atgal“ nebegalime, tačiau tinkamu gydymu galime ją sėkmingai kontroliuoti ir išsaugoti Jūsų dantis.
Laiku pradėjus gydymą ir laikantis tinkamos burnos higienos, dantis galima išsaugoti daugelį metų. Negydomas periodontitas gali lemti dantų netekimą, todėl ankstyva intervencija yra itin svarbi.
Periodontitas savaime nepraeina ir be gydymo neišnyksta. Tačiau tinkamai gydant ir reguliariai prižiūrint burnos sveikatą, ligą galime sėkmingai kontroliuoti, kad išsaugotumėte savo dantis ir ji nepaveiktų Jūsų gyvenimo kokybės.
Jūsų patogumui pasirinkite Jums artimiausią kliniką Vilniuje ir vizitui patogų laiką.
Klinikos Vilniuje